Kas yra dirvožemis? Tai gali atrodyti trivialus klausimas, bet jei esate pradedantysis, turėsite jį išsamiai žinoti
Žemė arba dirvožemis Ir medžiaga, sudaryta iš kelių daleliųtarp kurių ekologiškas ir neekologiškas kiekis.
The organinė dirvožemio dalis apima mažas augalai, dumbliai ir mikroorganizmai pvz., bakterijos ir grybeliai.
Nors negyvojoje arba neorganinėje dalyje yra mineralų kaip uola, smėlis, dumblas ir molis.
Pagrindinė dirvožemio svarba augalams yra ta padėti jiems stovėti ir aprūpinti maistinėmis medžiagomis tinkamam augimui.
Galite klasifikuoti pagal medžiagas
Pagal medžiagas, iš kurių pagamintas mišinys, galima suskirstyti dirvą į 4 rūšių mišiniai.
Molingas dirvožemis
Jo struktūra yra kompaktiška ir todėl jis nėra gerai nusausinamas. Ypač tinka auginti šiltnamyje.
Jis sudarytas iš medžiagų, kurios jį gamina ypač drėgnas ir turtingas organinių medžiagų.
Galėsite tai atpažinti iš to, kad paėmę porciją į rankas galėsite suteikti jai norimą formąimituojantis molį, kuris išlaiko suteiktą formą.
Žvyruotas dirvožemis
Jei žvyro kiekis mišinyje yra didesnis nei 40%, tai tikrai yra žvyruotas dirvožemis.
Jis neturi galimybės išlaikyti drėgmės ir tai labai drenuojantis mišinys, idealiai tinkantis augalams, pavyzdžiui, sukulentams ar kaktusams.
Tai daro ir žvyro buvimas ypač izoliuoja, apsaugo šaknų sistemą nuo temperatūros pokyčių.
Dumblus dirvožemis
Dumblinis priemolis turi didelį giminingumą su molingu priemoliu ir su juo dalijasi gdidelis vandens sulaikymo pajėgumas.
Skirtumas slypi tame, kad stambios medžiagos yra tarpinio dydžio ir .
Tiesą sakant, jis turi daugiau drenuojančių savybių nei molis ir gali greičiau išdžiūti.
Smėlio priemolis
Tai toks mišinys, koks yra lengvesni ir ne tokie kompaktiški su stambia medžiaga, kurios matmenys yra smulkesni nei žvyro.
Jis nesulaiko drėgmės ir paprastai turi rūgštinį pH ir dėl to jis puikiai tinka vadinamiesiems acidofiliniams augalams.
Jo nusausinimo pajėgumas leidžia idealiai tinka augalams, kurie bijo stagnacijos ir grybelinių infekcijų.
Galėsite atpažinti pagal grūdėtos konsistencijos net liečiantlyg tai būtų smėlis.
Galite klasifikuoti pagal cheminę sudėtį
Kai kalbame apie cheminę sudėtį mes kalbame apie pHtai yra savybės, turinčios didelę įtaką augalų gyvenimui, jas modifikuojančios gebėjimas pasisavinti maistines medžiagas iš dirvožemio.
Ant atskaitos skalės, kuri eina ir 0 14 valpakalbėkime apie a Rūgštinis pH jei vertė eina ir nuo 0 iki 5Apie neutralus Ph, jei reikšmė svyruoja nuo 6 iki 7 e di bazinis arba šarminis pH, jei vertė svyruoja nuo 8 iki 14.
Žinoti pH tipas būtinas augalui, kurį ketiname sodinti į tą dirvą, kad jis klesti, sveikas ir augtų bei žydėtų tinkamu laikotarpiu.
Galite klasifikuoti pagal kompaktiškumą
Kai kalbame apie kompaktiškumą, turime omenyje dirvožemio gebėjimą būti minkštas, vidutinis arba sunkus.
Kompaktiškumo laipsnis padeda suprasti, ar šaknys gali išsišakoti ir nesunkiai plečiasi, jei turi galimybę būti vėdinamas ir prisotintas deguonimi ir jei jie gali užspringti šaknimis.
Esminės maistinės medžiagos
Organiniu požiūriudirvožemyje yra daug jį sudarančių elementų, kurie prisideda prie augalų, kurių šaknys yra joje, gyvavimo.
Azotas – pagrindinė augalų augimo priežastis. Jo yra augalų ląstelėse, baltymuose, hormonuose ir chlorofile. Azotas į dirvožemį patenka iš atmosferos, kur virsta nitratais, kuriuos vėliau naudoja augalai.
Fosforas – susijęs su energijos perdavimu nuo saulės spindulių iki augalų ir skatina augalų dalių, pavyzdžiui, šaknų, brendimą.
Kalis – daro augalus tvirtus ir atsparius į ligas. Kalis taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojant ir transportuojant krakmolą, cukrų.
Futbolas – gerina šaknų vystymąsi ir sveikatą, taip pat skatina lapų augimą. Be to, jis skatina fotosintezę ir kitų vertingų maistinių medžiagų įsisavinimą.
Magnis – sudaro centrinę chlorofilo dalį ir sugeria saulės energiją, kurią augalai sunaudos fotosintezės metu: magnio trūkumas sukelia augimo sulėtėjimą.
siera – susideda iš aminorūgščių, baltymų ir aliejų. Jis būtinas augimui, nes yra chlorofilo, medžiagos, kuri leidžia fotosintezei, dalis. Be to, jis gamina ir aktyvina fermentus.